2013 m. liepos 29 d., pirmadienis

Pas trolius: Penkta diena

Maršrutas/Route: Kirkenes - Nordkapp


Ekkerøy sala

Kelias į Hamninbergą

     Naujas rytas vėl pasitiko su lietumi. Bet show must go on. Pirma stotelė žemėlapyje pažymėta žuvėdrų sala Ekkerøy. (Kalbant detaliau apie maršrutą, toliau leisimės vakarine Norvegijos pakrante, aplankydami Nordkapą, Altą, Tromsą ir kitas žymesnes vietas). Pakeliui vis sustojame nusitraukti keletai nuotraukų, nes aplinkui viskas taip gražu!  Ekkerøy saloje tuo tarpu g
al koks šimtas žuvėdrų krykščia vienu metu kaip išprotėję dėl vietos ant stataus skardžio! Pailsėję vėl patraukėme į kelią link apleisto miestelio Hamninberg. Sakoma, kad Hamninberge yra likę seniausi regiono pastatai, kurie, anot istorikų, pastatyti dar 12-ame amžiuje, ot! Norint ten nusigauti automobiliu, turi maždaug 40 km vienos juostos keliu, maksimaliai 50 km/h važiuoti palei Barenco jūrą (Hamninbergas nėra tiesiogiai sujungtas keliu su artimesniais miestais). Na, o iš visų pusių, kur dar nesimato jūros, yra vien keistai susiformavusios uolienos ir baisiai gražūs smėlėti paplūdimiai, kur viename iš jų mus pasitiko jūros vandenį srebianti šiaurės elnių banda. Miesto eksponatai! Kitaip ši vieta dar vadinama mėnulio žeme. Vaikščiojom per akmenis pakrante, kur jūra buvo išmetusi daugybę civilizacijos gėrybių ir šiukšlių - virvių, tinklų, plūdurų, laivo dalių, keistų organizmų ir dar visokiausio chlamo.  Vėliau grįžome tuo pačiu keliu ir riedėjom toliau.


Miesto eksponatai
Cinikės norvegės avys
Planavome važiuoti ilgiau, nei įprastai. Prognozės žadėjo idealų orą. Kilome ir leidomės kalnais, važiavome tarka ir stebėjome įtartinai, ne taip jau ir kukliai besikaupiančius debesėlius. Tolumoje pradėjo žaibuoti kaip per filmus, o netrukus sutikome ir lietų. Pavažiavus dar keletą kilometrų, atsidūrėme kalne (debesyje), aklavietėje. Tada, į automašinos (kaip Paulius pasakytų) stogą pradėjo kalenti rimto dydžio ledukai, nebepadėjo net ir didžiausiu greičiu veikiantys valytuvai. Netrukus išniro švieselė ir mūsų kelyje. Švieselė - tai tik graži metafora šiame pasakojime. Tai buvo tam tikra prasme tamsus
kempingas pavadinimu "Karvės gerklė". Ar kažkaip labai panašiai... Gavome namelį. Tiesa, be vandens, elektros ar kitų patogumų apskritai visame kempinge dėl blogų oro sąlygų. Nuotykiai - gyvenimo skonis! Tikras skonis! Jaukus vakaras - maistas ir nuotykių aptarimas tamsioje kabinoje viduryje kalnų, kol už lango - vienadienė pasaulio pabaiga. 


Nuvažiuota: 440 km

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą